sn56.59[SNv,464]『第一山喩経』(だいいちさんゆきょう、 Paṭhamapabbatūpamasuttaṃ、パタマパッバトゥーパマ・スッタ)

「たとえば比丘たちよ、男が山々の王ヒマラヤのからしの種ほどの砂七粒を取り置くとする。
 比丘たちよ、いったいこれはどちらのほうが多いと思うか、
 取り置かれたからしの種ほどの砂七粒か、山々の王ヒマラヤか?」と。
「尊者よ、もちろんこちらのほうが多いです。
 山々の王ヒマラヤが。
 取り置かれたからしの種ほどの砂七粒はわずかです。
 山々の王ヒマラヤと比較して、取り置かれたからしの種ほどの砂七粒は、考量にも及ばず、比較にも及ばず、小部分にすら至りません」と。
 
「比丘たちよ、まさにそのように正見を具えた聖弟子
 … 中略 …
 と専念されるべきである」と。

‘‘Seyyathāpi, bhikkhave, puriso himavato pabbatarājassa satta sāsapamattiyo pāsāṇasakkharā upanikkhipeyya.
Taṃ kiṃ maññatha, bhikkhave, katamaṃ nu kho bahutaraṃ .
yā vā satta sāsapamattiyo pāsāṇasakkharā upanikkhittā, ayaṃ vā himavā pabbatarājā’’ti?
‘‘Etadeva, bhante, bahutaraṃ, yadidaṃ .
himavā pabbatarājā;
appamattikā satta sāsapamattiyo pāsāṇasakkharā upanikkhittā.
Saṅkhampi na upenti, upanidhampi na upenti, kalabhāgampi na upenti himavantaṃ pabbatarājānaṃ upanidhāya satta sāsapamattiyo pāsāṇasakkharā upanikkhittā’’ti.

‘‘Evameva kho, bhikkhave, ariyasāvakassa…pe…

yogo karaṇīyo’’ti.