sn7.20『乞食者経』Bhikkhakasuttaṃ

Sāvatthinidānaṃ. サーヴァッティーにちなむ話。
Atha kho bhikkhako brāhmaṇo yena bhagavā tenupasaṅkami; さてビッカカ(乞食者=施しを乞う者という意味)婆羅門は世尊のもとに近づいた。
upasaṅkamitvā bhagavatā saddhiṃ sammodi. 近づいて世尊と挨拶を交わした。
Sammodanīyaṃ kathaṃ sāraṇīyaṃ vītisāretvā ekamantaṃ nisīdi. 喜ばしい挨拶の話を交わしてから一隅に座った。
Ekamantaṃ nisinno kho bhikkhako brāhmaṇo bhagavantaṃ etadavoca . 一隅に座ったビッカカ婆羅門は、世尊にこう言った。
‘‘ahampi kho, bho gotama, bhikkhako, bhavampi bhikkhako, idha no kiṃ nānākaraṇa’’nti?「ゴータマ尊者よ、私も乞食者であり、尊者も乞食者である。ここで我々に何の差異があろうか?」と。
‘‘Na tena bhikkhako hoti, yāvatā bhikkhate pare;「他者に乞食するだけで それにより乞食者ではない
Vissaṃ dhammaṃ samādāya, bhikkhu hoti na tāvatā. 生臭い受持して それだけで比丘ではない
‘‘Yodha puññañca pāpañca, bāhitvā brahmacariyaṃ; ここにを斥(しりぞ)けて 梵行
Saṅkhāya loke carati, sa ve bhikkhūti vuccatī’’ti. 考量して世間でなす者 彼こそ比丘と呼ばれる」と。
Evaṃ vutte, bhikkhako brāhmaṇo bhagavantaṃ etadavoca . このように説かれたとき、ビッカカ婆羅門は世尊にこう言った。
‘‘abhikkantaṃ, bho gotama, abhikkantaṃ, bho gotama…pe…「ゴータマ尊者よ、素晴らしい。ゴータマ尊者よ、素晴らしい。 …中略…
upāsakaṃ maṃ bhavaṃ gotamo dhāretu ajjatagge pāṇupetaṃ saraṇaṃ gata’’nti. ゴータマ尊者は私を、今日から命ある限り、帰依した優婆塞として保持されますように」と。

1)