| Ekaṃ samayaṃ sambahulā bhikkhū kosalesu viharanti aññatarasmiṃ vanasaṇḍe. | ある時、多数の比丘がコーサラ国のとある森林に住していた。 |
| Atha kho te bhikkhū vassaṃvuṭṭhā [vassaṃvutthā (sī. syā. kaṃ. pī.)] temāsaccayena cārikaṃ pakkamiṃsu. | そこで、その比丘たちは雨安居を過ごし、三ヶ月を過ぎると遊行に立ち去った。 |
| Atha kho yā tasmiṃ vanasaṇḍe adhivatthā devatā te bhikkhū apassantī paridevamānā tāyaṃ velāyaṃ imaṃ gāthaṃ abhāsi . | さてその森林に宿る神霊は、かの比丘たちを見ないので、悲嘆しながら、そのときこの偈を語った。 |
| ‘‘Arati viya mejja khāyati, | 「今日 私には楽しくないように見える |
| Bahuke disvāna vivitte āsane; | 多くの(比丘が)離れた座処を見て |
| Te cittakathā bahussutā, | かの多聞の巧説者たち |
| Kome gotamasāvakā gatā’’ti. | これらゴータマの弟子達はどこに行った」と。 |
| Evaṃ vutte, aññatarā devatā taṃ devataṃ gāthāya paccabhāsi . | そう言われたとき、とある神霊がその神霊へ偈をもって応えた。 |
| ‘‘Māgadhaṃ gatā kosalaṃ gatā, ekacciyā pana vajjibhūmiyā; | 「マガダ国に行き コーサラ国に行き また一部の者はヴァッジ国の地へ |
| Magā viya asaṅgacārino, aniketā viharanti bhikkhavo’’ti. | 比丘たちは 鹿のように執着なく行き 住まいなく住する」と。 |