sn9.4『衆多経』Sambahulasuttaṃ

Ekaṃ samayaṃ sambahulā bhikkhū kosalesu viharanti aññatarasmiṃ vanasaṇḍe. ある時、多数の比丘がコーサラ国のとある森林に住していた。
Atha kho te bhikkhū vassaṃvuṭṭhā [vassaṃvutthā (sī. syā. kaṃ. pī.)] temāsaccayena cārikaṃ pakkamiṃsu. そこで、その比丘たちは雨安居を過ごし、三ヶ月を過ぎると遊行に立ち去った。
Atha kho yā tasmiṃ vanasaṇḍe adhivatthā devatā te bhikkhū apassantī paridevamānā tāyaṃ velāyaṃ imaṃ gāthaṃ abhāsi . さてその森林に宿る神霊は、かの比丘たちを見ないので、悲嘆しながら、そのときこの偈を語った。
‘‘Arati viya mejja khāyati,「今日 私には楽しくないように見える
Bahuke disvāna vivitte āsane; 多くの(比丘が)離れた座処を見て
Te cittakathā bahussutā, かの多聞の巧説者たち
Kome gotamasāvakā gatā’’ti. これらゴータマの弟子達はどこに行った」と。
Evaṃ vutte, aññatarā devatā taṃ devataṃ gāthāya paccabhāsi . そう言われたとき、とある神霊がその神霊へ偈をもって応えた。
‘‘Māgadhaṃ gatā kosalaṃ gatā, ekacciyā pana vajjibhūmiyā;「マガダ国に行き コーサラ国に行き また一部の者はヴァッジ国の地へ
Magā viya asaṅgacārino, aniketā viharanti bhikkhavo’’ti. 比丘たちは 鹿のように執着なく行き 住まいなく住する」と。