文書の過去の版を表示しています。
mn54(2) 『哺多利経(2)』ぽたりきょう、 Potaliyasuttaṃ、ポータリヤ・スッタ)
世尊はこうおっしゃった。
『殺生なきによって殺生が断じられるべきである』と、このようにこれが説かれたが、しかしこれは何に縁りて説かれたのか?
居士よ、ここに聖弟子はこのように熟慮する、
「それらの結縛ゆえに私が殺生者となるような、それらの諸結縛の断と断絶のために、私は行道する者である。
もし私が殺生者となるならば、殺生に縁りて自己も私を責め、殺生に縁りて識者たちも随知して私を咎め、殺生に縁りて身の崩壊より死後に悪趣が予期されるだろう。
しかしこの殺生というもの、これこそが結縛であり、蓋である。
そして殺生に縁りて諸漏、困惑、熱悩が生じるが、殺生から離れた者にはそのようなそれらの諸漏、困惑、熱悩はない。
『殺生なきによって殺生が断じられるべきである』と、
このようにそれが説かれたが、それはこれに縁りて説かれたのである。
『与えられたものを取ることによって盗みが断じられるべき』と、このようにこれが説かれたが、しかしこれは何に縁りて説かれたのか?
居士よ、ここに聖弟子はこのように熟慮する、
『それらの結縛ゆえに私が盗む者となるような、それらの諸結縛の断と断絶のために、私は行道する者である。
もし私が盗む者となるならば、盗みに縁りて自己も私を責め、盗みに縁りて識者たちも随知して私を咎め、盗みに縁りて身の崩壊より死後に悪趣が予期されるだろう。
しかしこの盗みというもの、これこそが結縛であり、蓋である。
そして盗みに縁りて諸漏、困惑、熱悩が生じるが、盗みから離れた者にはそのようなそれらの諸漏、困惑、熱悩はない。
『与えられたものを取ることによって盗みが断じられるべき』と、
このようにそれが説かれたが、それはこれに縁りて説かれたのである。
『真実語によって虚偽語が断じられるべきである』と、このようにこれが説かれたが、しかしこれは何に縁りて説かれたのか?
居士よ、ここに聖弟子はこのように熟慮する、
『それらの結縛ゆえに私が虚偽を語る者となるような、それらの諸結縛の断と断絶のために、私は行道する者である。
もし私が虚偽を語る者となるならば、虚偽語に縁りて自己も私を責め、虚偽語に縁りて識者たちも随知して私を咎め、虚偽語に縁りて身の崩壊より死後に悪趣が予期されるだろう。
しかしこの虚偽語というもの、これこそが結縛であり、蓋である。
そして虚偽語に縁りて諸漏、困惑、熱悩が生じるが、虚偽語から離れた者にはそのようなそれらの諸漏、困惑、熱悩はない。
『真実語によって虚偽語が断じられるべきである』と
このようにそれが説かれたが、それはこれに縁りて説かれたのである。
『両舌なきによって両舌語が断じられるべきである』と、このようにこれが説かれたが、しかしこれは何に縁りて説かれたのか?
居士よ、ここに聖弟子はこのように熟慮する、
『それらの結縛ゆえに私が両舌を語る者となるような、それらの諸結縛の断と断絶のために、私は行道する者である。
もし私が両舌を語る者となるならば、両舌語に縁りて自己も私を責め、両舌語に縁りて識者たちも随知して私を咎め、両舌語に縁りて身の崩壊より死後に悪趣が予期されるだろう。
しかしこの両舌語というもの、これこそが結縛であり、蓋である。
そして両舌語に縁りて諸漏、困惑、熱悩が生じるが、両舌語から離れた者にはそのようなそれらの諸漏、困惑、熱悩はない。
『両舌なきによって両舌語が断じられるべきである』と、
このようにそれが説かれたが、それはこれに縁りて説かれたのである。
『貪りと貪求なきによって貪りと貪求が断じられるべきである』と、このようにこれが説かれたが、しかしこれは何に縁りて説かれたのか?
居士よ、ここに聖弟子はこのように熟慮する、
「それらの結縛ゆえに私が貪り貪求者となるような、それらの諸結縛の断と断絶のために、私は行道する者である。
もし私が貪り貪求者となるならば、貪りと貪求に縁りて自己も私を責め、貪りと貪求に縁りて識者たちも随知して私を咎め、貪りと貪求に縁りて身の崩壊より死後に悪趣が予期されるだろう。
しかしこの貪りと貪求というもの、これこそが結縛であり、蓋である。
そして貪りと貪求に縁りて諸漏、困惑、熱悩が生じるが、貪りと貪求から離れた者にはそのようなそれらの諸漏、困惑、熱悩はない。
『貪りと貪求なきによって貪りと貪求が断じられるべきである』と、
このようにそれが説かれたが、それはこれに縁りて説かれたのである。
『そしりと争論なきによってそしりと争論が断じられるべきである』と、このようにこれが説かれたが、しかしこれは何に縁りて説かれたのか?
居士よ、ここに聖弟子はこのように熟慮する、
『それらの結縛ゆえに私がそしる者と争論者となるような、それらの諸結縛の断と断絶のために、私は行道する者である。
もし私がそしる者と争論者となるならば、そしりと争論に縁りて自己も私を責め、そしりと争論に縁りて識者たちも随知して私を咎め、そしりと争論に縁りて身の崩壊より死後に悪趣が予期されるだろう。
しかしこのそしりと争論というもの、これこそが結縛であり、蓋である。
そしてそしりと争論に縁りて諸漏、困惑、熱悩が生じるが、そしりと争論から離れた者にはそのようなそれらの諸漏、困惑、熱悩はない。
『そしりと争論なきによってそしりと争論が断じられるべき』と、
このようにそれが説かれたが、それはこれに縁りて説かれたのである。
『怒りと悩みなきによって怒りと悩みが断じられるべきである』と、このようにこれが説かれたが、しかしこれは何に縁りて説かれたのか?
居士よ、ここに聖弟子はこのように熟慮する、
『それらの結縛ゆえに私が怒り悩む者となるような、それらの諸結縛の断と断絶のために、私は行道する者である。
もし私が怒り悩む者となるならば、怒りと悩みに縁りて自己も私を責め、怒りと悩みに縁りて識者たちも随知して私を咎め、怒りと悩みに縁りて身の崩壊より死後に悪趣が予期されるだろう。
しかしこの怒りと悩みというもの、これこそが結縛であり、蓋である。
そして怒りと悩みに縁りて諸漏、困惑、熱悩が生じるが、怒りと悩みから離れた者にはそのようなそれらの諸漏、困惑、熱悩はない。
『怒りと悩みなきによって怒りと悩みが断じられるべき』と、
このようにそれが説かれたが、それはこれに縁りて説かれたのである。
『過慢なきによって過慢が断じられるべきである』と、このようにこれが説かれたが、しかしこれは何に縁りて説かれたのか?
居士よ、ここに聖弟子はこのように熟慮する、
『それらの結縛ゆえに私が過慢ある者となるような、それらの諸結縛の断と断絶のために、私は行道する者である。
もし私が過慢ある者となるならば、過慢に縁りて自己も私を責め、過慢に縁りて識者たちも随知して私を咎め、過慢に縁りて身の崩壊より死後に悪趣が予期されるだろう。
しかしこの過慢というもの、これこそが結縛であり、蓋である。
そして過慢に縁りて諸漏、困惑、熱悩が生じるが、過慢から離れた者にはそのようなそれらの諸漏、困惑、熱悩はない。
『過慢なきによって過慢が断じられるべきである。』と、
このようにそれが説かれたが、それはこれに縁りて説かれたのである。
居士よ、これらが簡略に説かれ、詳細に分別された、聖者の律において俗事の断絶に転じる八法であるが、
しかし聖者の律において、あらゆる一切、ことごとくすべての俗事の断絶があるほどではない」と。
「それでは尊者よ、どのように聖者の律において、あらゆる一切、ことごとくすべての俗事の断絶があるのですか?」と。
どうか尊者よ、世尊は私に、聖者の律においてあらゆる一切、ことごとくすべての俗事の断絶がある、そのような法を示してください」と。
「では居士よ、君は聞いて、充分に作意しなさい。私は語ろう」と。
「そのように、尊者よ」とポータリヤ居士は世尊に応えた。
Bhagavā etadavoca .
‘‘‘Apāṇātipātaṃ nissāya pāṇātipāto pahātabbo’ti iti kho panetaṃ vuttaṃ kiñcetaṃ paṭicca vuttaṃ?
Idha, gahapati, ariyasāvako iti paṭisañcikkhati .
‘yesaṃ kho ahaṃ saṃyojanānaṃ hetu pāṇātipātī assaṃ, tesāhaṃ saṃyojanānaṃ pahānāya samucchedāya paṭipanno.
Ahañceva [ahañce (?)] kho pana pāṇātipātī assaṃ, attāpi maṃ upavadeyya pāṇātipātapaccayā, anuviccāpi maṃ viññū [anuvicca viññū (sī. syā. pī.)] garaheyyuṃ pāṇātipātapaccayā, kāyassa bhedā paraṃ maraṇā duggati pāṭikaṅkhā pāṇātipātapaccayā.
Etadeva kho pana saṃyojanaṃ etaṃ nīvaraṇaṃ yadidaṃ pāṇātipāto.
Ye ca pāṇātipātapaccayā uppajjeyyuṃ āsavā vighātapariḷāhā, pāṇātipātā paṭiviratassa evaṃsa te āsavā vighātapariḷāhā na honti’.
‘Apāṇātipātaṃ nissāya pāṇātipāto pahātabbo’ti .
iti yantaṃ vuttaṃ idametaṃ paṭicca vuttaṃ.
‘‘‘Dinnādānaṃ nissāya adinnādānaṃ pahātabba’nti iti kho panetaṃ vuttaṃ, kiñcetaṃ paṭicca vuttaṃ?
Idha, gahapati, ariyasāvako iti paṭisañcikkhati .
‘yesaṃ kho ahaṃ saṃyojanānaṃ hetu adinnādāyī assaṃ, tesāhaṃ saṃyojanānaṃ pahānāya samucchedāya paṭipanno.
Ahañceva kho pana adinnādāyī assaṃ, attāpi maṃ upavadeyya adinnādānapaccayā, anuviccāpi maṃ viññū garaheyyuṃ adinnādānapaccayā, kāyassa bhedā paraṃ maraṇā duggati pāṭikaṅkhā adinnādānapaccayā.
Etadeva kho pana saṃyojanaṃ etaṃ nīvaraṇaṃ yadidaṃ adinnādānaṃ.
Ye ca adinnādānapaccayā uppajjeyyuṃ āsavā vighātapariḷāhā adinnādānā paṭiviratassa evaṃsa te āsavā vighātapariḷāhā na honti’.
‘Dinnādānaṃ nissāya adinnādānaṃ pahātabba’nti .
iti yantaṃ vuttaṃ idametaṃ paṭicca vuttaṃ.
‘‘‘Saccavācaṃ nissāya musāvādo pahātabbo’ti iti kho panetaṃ vuttaṃ kiñcetaṃ paṭicca vuttaṃ?
Idha, gahapati, ariyasāvako iti paṭisañcikkhati .
‘yesaṃ kho ahaṃ saṃyojanānaṃ hetu musāvādī assaṃ, tesāhaṃ saṃyojanānaṃ pahānāya samucchedāya paṭipanno.
Ahañceva kho pana musāvādī assaṃ, attāpi maṃ upavadeyya musāvādapaccayā, anuviccāpi maṃ viññū garaheyyuṃ musāvādapaccayā, kāyassa bhedā paraṃ maraṇā duggati pāṭikaṅkhā musāvādapaccayā.
Etadeva kho pana saṃyojanaṃ etaṃ nīvaraṇaṃ yadidaṃ musāvādo.
Ye ca musāvādapaccayā uppajjeyyuṃ āsavā vighātapariḷāhā, musāvādā paṭiviratassa evaṃsa te āsavā vighātapariḷāhā na honti’.
‘Saccavācaṃ nissāya musāvādo pahātabbo’ti .
iti yantaṃ vuttaṃ idametaṃ paṭicca vuttaṃ.
‘‘‘Apisuṇaṃ vācaṃ nissāya pisuṇā vācā pahātabbā’ti iti kho panetaṃ vuttaṃ kiñcetaṃ paṭicca vuttaṃ?
Idha, gahapati, ariyasāvako iti paṭisañcikkhati .
‘yesaṃ kho ahaṃ saṃyojanānaṃ hetu pisuṇavāco assaṃ, tesāhaṃ saṃyojanānaṃ pahānāya samucchedāya paṭipanno.
Ahañceva kho pana pisuṇavāco assaṃ, attāpi maṃ upavadeyya pisuṇavācāpaccayā, anuviccāpi maṃ viññū garaheyyuṃ pisuṇavācāpaccayā, kāyassa bhedā paraṃ maraṇā duggati pāṭikaṅkhā pisuṇavācāpaccayā.
Etadeva kho pana saṃyojanaṃ etaṃ nīvaraṇaṃ yadidaṃ pisuṇā vācā.
Ye ca pisuṇavācāpaccayā uppajjeyyuṃ āsavā vighātapariḷāhā, pisuṇāya vācāya paṭiviratassa evaṃsa te āsavā vighātapariḷāhā na honti’.
‘Apisuṇaṃ vācaṃ nissāya pisuṇā vācā pahātabbā’ti .
iti yantaṃ vuttaṃ idametaṃ paṭicca vuttaṃ.
‘‘‘Agiddhilobhaṃ nissāya giddhilobho pahātabbo’ti iti kho panetaṃ vuttaṃ, kiñcetaṃ paṭicca vuttaṃ?
Idha, gahapati, ariyasāvako iti paṭisañcikkhati .
‘yesaṃ kho ahaṃ saṃyojanānaṃ hetu giddhilobhī assaṃ, tesāhaṃ saṃyojanānaṃ pahānāya samucchedāya paṭipanno.
Ahañceva kho pana giddhilobhī assaṃ, attāpi maṃ upavadeyya giddhilobhapaccayā, anuviccāpi maṃ viññū garaheyyuṃ giddhilobhapaccayā, kāyassa bhedā paraṃ maraṇā duggati pāṭikaṅkhā giddhilobhapaccayā.
Etadeva kho pana saṃyojanaṃ etaṃ nīvaraṇaṃ yadidaṃ giddhilobho.
Ye ca giddhilobhapaccayā uppajjeyyuṃ āsavā vighātapariḷāhā, giddhilobhā paṭiviratassa evaṃsa te āsavā vighātapariḷāhā na honti’.
‘Agiddhilobhaṃ nissāya giddhilobho pahātabbo’ti .
iti yantaṃ vuttaṃ idametaṃ paṭicca vuttaṃ.
‘‘‘Anindārosaṃ nissāya nindāroso pahātabbo’ti iti kho panetaṃ vuttaṃ, kiñcetaṃ paṭicca vuttaṃ?
Idha, gahapati, ariyasāvako iti paṭisañcikkhati .
‘yesaṃ kho ahaṃ saṃyojanānaṃ hetu nindārosī assaṃ, tesāhaṃ saṃyojanānaṃ pahānāya samucchedāya paṭipanno.
Ahañceva kho pana nindārosī assaṃ, attāpi maṃ upavadeyya nindārosapaccayā, anuviccāpi maṃ viññū garaheyyuṃ nindārosapaccayā, kāyassa bhedā paraṃ maraṇā duggati pāṭikaṅkhā nindārosapaccayā.
Etadeva kho pana saṃyojanaṃ etaṃ nīvaraṇaṃ yadidaṃ nindāroso.
Ye ca nindārosapaccayā uppajjeyyuṃ āsavā vighātapariḷāhā, anindārosissa evaṃsa te āsavā vighātapariḷāhā na honti’.
‘Anindārosaṃ nissāya nindāroso pahātabbo’ti .
iti yantaṃ vuttaṃ idametaṃ paṭicca vuttaṃ.
‘‘‘Akkodhūpāyāsaṃ nissāya kodhūpāyāso pahātabbo’ti iti kho panetaṃ vuttaṃ, kiñcetaṃ paṭicca vuttaṃ?
Idha, gahapati, ariyasāvako iti paṭisañcikkhati .
‘yesaṃ kho ahaṃ saṃyojanānaṃ hetu kodhūpāyāsī assaṃ, tesāhaṃ saṃyojanānaṃ pahānāya samucchedāya paṭipanno.
Ahañceva kho pana kodhūpāyāsī assaṃ, attāpi maṃ upavadeyya kodhūpāyāsapaccayā, anuviccāpi maṃ viññū garaheyyuṃ kodhūpāyāsapaccayā, kāyassa bhedā paraṃ maraṇā duggati pāṭikaṅkhā kodhūpāyāsapaccayā.
Etadeva kho pana saṃyojanaṃ etaṃ nīvaraṇaṃ yadidaṃ kodhūpāyāso.
Ye ca kodhūpāyāsapaccayā uppajjeyyuṃ āsavā vighātapariḷāhā, akkodhūpāyāsissa evaṃsa te āsavā vighātapariḷāhā na honti’.
‘Akkodhūpāyāsaṃ nissāya kodhūpāyāso pahātabbo’ti .
iti yantaṃ vuttaṃ idametaṃ paṭicca vuttaṃ.
‘‘‘Anatimānaṃ nissāya atimāno pahātabbo’ti iti kho panetaṃ vuttaṃ, kiñcetaṃ paṭicca vuttaṃ?
Idha, gahapati, ariyasāvako iti paṭisañcikkhati .
‘yesaṃ kho ahaṃ saṃyojanānaṃ hetu atimānī assaṃ, tesāhaṃ saṃyojanānaṃ pahānāya samucchedāya paṭipanno.
Ahañceva kho pana atimānī assaṃ, attāpi maṃ upavadeyya atimānapaccayā, anuviccāpi maṃ viññū garaheyyuṃ atimānapaccayā, kāyassa bhedā paraṃ maraṇā duggati pāṭikaṅkhā atimānapaccayā.
Etadeva kho pana saṃyojanaṃ etaṃ nīvaraṇaṃ yadidaṃ atimāno.
Ye ca atimānapaccayā uppajjeyyuṃ āsavā vighātapariḷāhā, anatimānissa evaṃsa te āsavā vighātapariḷāhā na honti’.
‘Anatimānaṃ nissāya atimāno pahātabbo’ti .
iti yantaṃ vuttaṃ idametaṃ paṭicca vuttaṃ.
‘‘Ime kho, gahapati, aṭṭha dhammā saṃkhittena vuttā, vitthārena vibhattā [avibhattā (syā. ka.)], ye ariyassa vinaye vohārasamucchedāya saṃvattanti;
na tveva tāva ariyassa vinaye sabbena sabbaṃ sabbathā sabbaṃ vohārasamucchedo hotī’’ti.
‘‘Yathā kathaṃ pana, bhante, ariyassa vinaye sabbena sabbaṃ sabbathā sabbaṃ vohārasamucchedo hoti?
Sādhu me, bhante, bhagavā tathā dhammaṃ desetu yathā ariyassa vinaye sabbena sabbaṃ sabbathā sabbaṃ vohārasamucchedo hotī’’ti.
‘‘Tena hi, gahapati, suṇāhi, sādhukaṃ manasi karohi, bhāsissāmī’’ti.
‘‘Evaṃ, bhante’’ti kho potaliyo gahapati bhagavato paccassosi.
