khīṇa:尽きる + āsava:諸漏 = ”諸漏が尽き、なくなった”
| ‘‘‘Bhavanirodho nibbāna’nti kho me, āvuso, yathābhūtaṃ sammappaññāya sudiṭṭhaṃ, na camhi arahaṃ khīṇāsavo. | 「友よ、『有の滅が涅槃である』と、私には正しき智慧をもって如実によく見られても、私は漏尽の阿羅漢ではありません。 |
| No ce kirāyasmā khemako imesu pañcasu upādānakkhandhesu kiñci attaṃ vā attaniyaṃ vā samanupassati. | もしケーマカ尊者がこれら五取蘊のうちどれも我や我所と見なしていないなら、 |
| Tenahāyasmā khemako arahaṃ khīṇāsavo’’’ti. | それではケーマカ尊者は漏尽の阿羅漢ですか?』」と。 |
| Yepi te, mahārāja, bhikkhū arahanto khīṇāsavā vusitavanto katakaraṇīyā ohitabhārā anuppattasadatthā parikkhīṇabhavasaṃyojanā sammadaññāvimuttā, | 大王よ、たとえ阿羅漢、漏尽者、完成者、なすべきがなされ、荷が下ろされ、善利に達し、有の結縛が尽き果て、正しく開悟して解脱したかの比丘たち、 |
| tesaṃ pāyaṃ kāyo bhedanadhammo nikkhepanadhammo’’ti. | 彼らのこの身も崩壊の法、投棄の法なのです」と。 |
| Tena kho pana samayena yamakassa nāma bhikkhuno evarūpaṃ pāpakaṃ diṭṭhigataṃ uppannaṃ hoti . | さてその時、ヤマカという比丘にはこのような悪い見解が生じていた。 |
| ‘‘tathāhaṃ bhagavatā dhammaṃ desitaṃ ājānāmi, yathā khīṇāsavo bhikkhu kāyassa bhedā ucchijjati vinassati, na hoti paraṃ maraṇā’’ti. | 『漏尽の比丘は身の崩壊より断滅し、滅亡し死後に存在しない。このように私は世尊により説かれた法を理解する』と。 |
| ‘‘Yesaṃ rāgo ca doso ca, avijjā ca virājitā; | およそ貪と瞋と無明が放棄された |
| Khīṇāsavā arahanto, tesaṃ vijaṭitā jaṭā. | 漏尽の阿羅漢たち 彼らの束縛は解かれている |
| Yo kho, bhikkhave, khīṇāsavassa bhikkhuno rāgā cittaṃ vimuttaṃ paccavekkhato, dosā cittaṃ vimuttaṃ paccavekkhato, mohā cittaṃ vimuttaṃ paccavekkhato uppajjati vimokkho, ayaṃ vuccati, bhikkhave, nirāmisā nirāmisataro vimokkho’’ti. | 比丘たちよ、漏尽の比丘が貪から解脱した心を精査するとき、瞋から解脱した心を精査するとき、痴から解脱した心を精査するときに生じる解脱。これがさらに離肉なる解脱と呼ばれます」と。 |
| ‘‘Anuttarañhi, bhante, yogakkhemaṃ sampassamāno khīṇāsavo bhikkhu tathāgate vā tathāgatasāsane vā paramanipaccakāraṃ pavattamāno pavattatī’’ti. | 「尊者よ、漏尽の比丘は、じつに無上の瑜伽安穏を正観して、如来や如来の教えに、最高にへりくだった所作を続けているのです」と。 |